| 2010 06 18
Lietuvos Vyskupø Konferencijos Pirmininko pareiðkimas DËL KRIKŠÈIONIŠKØ RELIGINIØ SIMBOLIØ NAUDOJIMO VIEŠOJOJE ERDVËJE
2009 m. lapkrièio 3 dienos Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas drausti religiniø simboliø, áskaitant Nukryþiuotojo, naudojimà vieðuose pastatuose kelia nerimà dël galimø ðio sprendimo pasekmiø mûsø tautos kultûrai, identitetui, tradicijoms ir laisvei. Toks teismo sprendimas sukuria pavojingà precedentà, kai tarptautinës institucijos primeta kultûrø ir tradicijø ávairove pasiþyminèioms valstybëms bei visuomenëms tam tikrà „uniforminæ“ vertybiø sistemà, atspindinèià tik vienos pakraipos pasaulëþiûrà. Minëtas Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas verèia atkreipti dëmesá á religijos laisvës, valstybës ir Baþnyèios atskirumo, individualiø ir kolektyviniø þmogaus teisiø klausimus.
Tauta ir visuomenë negali egzistuoti be kultûros ir tradicijø. Bûtent kultûra ir tradicijos suteikia visuomenei ir tautai savitumà ir tapatybæ. Tuo tarpu kultûra ir tradicijos visuomet yra susijæ su tam tikromis toje visuomenëje priimtomis vertybinëmis ir moralinëmis nuostatomis, kurios daþnai turi religines ðaknis. Kultûrà grindþianèios vertybinës nuostatos negali bûti atskirtos nuo kultûros tuo pat metu nesunaikinant paèios kultûros. Savo vertybiniø bei moraliniø ðaknø netekusi kultûra neiðvengiamai praranda savo gyvybingumà ir ilgainiui sunyksta.
Tauta negali bûti laisva, jei ji neturi galimybës privaèioje ir vieðojoje erdvëje puoselëti savo tradicijø, kultûros ir naudoti ðià kultûrà bei tradicijas iðreiðkianèiø simboliø. Tai puikiai suvokë okupantai, siekiantys uþgniauþti tautos laisvæ, palauþti jos dvasià bei susilpninti tautinæ savimonæ. Dar visai neseniai mûsø tautai teko iðgyventi laikus, kuomet tautiniai, valstybiniai ar religiniai simboliai vieðojoje erdvëje buvo naikinami, o jø naudojimas persekiojamas.
Šiandien daþnai visuomenës, bendruomenës bei tautos teisë puoselëti savo identitetà, kultûrà, tradicijas, religijà yra bandoma suprieðinti su individualiomis þmogaus teisëmis. Taèiau neturi bûti pamirðtama, kad þmogaus teisës neegzistuoja „beorëje“, vertybiðkai neutralioje erdvëje. Jos visuomet egzistuoja konkreèiame socialiniame ir kultûriniame kontekste. Þmogaus teisë puoselëti savo kultûriná, tautiná, religiná identitetà netektø prasmës, jei nebûtø gerbiama konkreèiø tautiniø, religiniø, pasaulëþiûriniø grupiø teisë laikytis savo vertybiø, tradicijø ir jas puoselëti. Todël individualios þmogaus teisës neturi bûti ágyvendinamos paneigiant tautos ar bendruomenës teisæ puoselëti ir auganèiai kartai perduoti jos identitetà, sudarantá kultûriná bei tradiciná paveldà. Prioriteto suteikimas egocentriniam individualizmui, kuomet individui leidþiama pasinaudojant teisiniais instrumentais apriboti bendruomenës ar visuomenës teisæ puoselëti tam tikras vertybes bei tradicijas vien todël, kad kaþkas joms nepritaria ar yra jø trikdomas, neprisideda prie tikros þmogaus teisiø plëtros.
Daþnai vieðosiose diskusijose minimas valstybës ir Baþnyèios atskirumas nereiðkia, kad religiniai simboliai ir tradicijos, sudaranèios valstybëje gyvenanèios ir valstybæ kurianèios tautos kultûrinio paveldo bei identiteto dalá, turi bûti paðalintos ið vieðø erdviø, ástaigø ar mokyklos. Visa kas sudaro mûsø tautos kultûriná paveldà turi teisæ bûti puoselëjama visuomenëje, valstybëje ir mokykloje. Neámanoma vienu metu pasisakyti uþ nacionalinës kultûros puoselëjimà ir tuo pat metu uþdrausti naudoti tà kultûrà iðreiðkianèius simbolius. Uþdraudusi naudoti religinius simbolius mokyklose, visuomenë prarastø galimybæ perduoti tø simboliø iðreiðkimo tapatybæ ir vertybes bûsimai kartai, tuo paèiu rizikuodama prarasti savo tapatybës ðaknis bei identiteto iðsaugojimo ateityje perspektyvas.
Taip pat paþymëtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintas pasaulietinës valstybës principas nereiðkia, jog valstybë turi bûti prieðiðka tautos istorinio bei kultûrinio paveldo dalimi esantiems religiniams simboliams ar religiniø tradicijø puoselëjimui vieðojoje erdvëje. Reikalavimas ið vieðosios erdvës ar mokyklø paðalinti religinius simbolius nerodo, kaip kartais mëginama teigti, valstybës neutralumo bei neuþtikrina tikro pliuralizmo. Toks reikalavimas tik rodo, kad prisidengiant neutralumo ir pasaulietiðkumo ðûkiais prioritetas atiduodamas ateistinei pasaulëþiûrai bei sekuliarizmo ideologijai.
Nukryþiuotasis simbolizuoja paties Dievo, tapusio tikru þmogumi ir atidavusio savo gyvybæ vardan þmonijos ateities, meilæ kiekvienam þmogui nepriklausomai nuo jo tautybës, rasës, lyties, amþiaus, padëties. Kryþiaus simbolis liudija Dievo þmogaus asmens vertæ Dievo akyse. Bûtent ant þmogaus, kaip asmens sukurto pagal Dievo paveikslà ir panaðumà sampratos pagrindo susiformavo Europos kultûra bei Vakarø civilizacija. Kryþiaus simbolio buvimas vieðojoje erdvëje bei ugdymo ástaigose liudija ðias Europos, o kartu ir mûsø tautos kultûros ðaknis. Pamatinis religijos laisvës principas reiðkia laisvæ iðpaþinti pasirinktà religijà, jos laikytis ir jà skleisti. Taèiau pats kryþiaus buvimas vieðojoje erdvëje negali jokio asmens priversti priimti tikëjimà, apriboti jo laisvæ iðpaþinti kità religijà ir jà skleisti. Todël nerimà kelia Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas, pakeièiantis religijos laisvës sampratà ir sukuriantis ið esmës naujà „þmogaus teisæ“ nebûti trikdomam nepatinkanèiø religiniø simboliø. Tokio precedento átvirtinimas reikðtø, jog kiekvienas individas, nepatenkintas kraðto, kuriame gyvena kultûrà atspindinèiais simboliais, be pagrástos prieþasties galëtø kelti bylà prieð valstybæ Europos þmogaus teisiø teisme.
Todël sveikiname Lietuvos Vyriausybës sprendimà kartu su kitomis ðalimis palaikyti Italijà Europos þmogaus teisiø teisme, dalyvaujant treèiàja ðalimi bei siekiant apginti valstybiø ir tautø teisæ puoselëti savo kultûrà, pasirinktas tradicijas ir vertybes. Europa gali iðlikti tik jei bus gerbiama jà sudaranèiø tautø laisvë puoselëti savo kultûrà ir krikðèioniðkas kultûros ðaknis.
Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIÈIUS Lietuvos Vyskupø Konferencijos pirmininkas
|